Prieš kiek daugiau nei metus[1] rašėme apie teisinę problemą[2] dėl galimybės buhalteriams suteikti prisijungimo teisę prie atstovaujamo asmens VMI ir SODROS sistemos.

Kadangi problema tęsėsi apie dešimtmetį, trumpai priminsiu problemos esmę.

Jei fizinis asmuo X, vykdantis IDV (individualią veiklą) sudarė sutartį su juridiniu asmeniu A dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuomet X turėjo eiti pas notarą ir gauti notaro patvirtinimą tam, kad juridinis asmuo A turėtų teisę jungtis prie fizinio asmens X SODROS Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos. Vienintelis prisijungimo prie SODROS sistemos tikslas yra laiku ir tinkamai pateikti informaciją apie X asmens veiklą ir veikloje dalyvaujančius darbuotojus.

Exposure Draft ED/2021/19/Non-Current Liabiities with Covenants

UAB Raimda auditas auditorė Daiva Žumbakienė pateikė komentarus dėl TFAS (Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų) Tarptautinei Apskaitos Standartų Valdybai.
Šiame projekte nagrinėjamas labai aktuali sritis, kuri gali paliesti daugelį įmonių – klasifikacija tarp ,,ilgalaikių‘‘ ir ,,trumpalaikių‘‘ įsipareigojimų pagal TAS 1 ,,Finansinių ataskaitų pateikimas“.
Kadangi šis, diskusinis projektas gali paliesti ateityje ir daugelį įmonių, tad verta susipažinti ir su solidžių įmonių pastebėjimais.

Lietuvoje kone 1000 viešojo sektoriaus įmonių privalės pereiti prie bendros buhalterinės apskaitos programos. Ar toks sprendimas yra protingas ir racionalus – klausimas atviras. Man atrodo, kad ši iniciatyva yra labiau sietina su ES projektų lėšų gavimu ir panaudojimu, bet ne su apdairiais ir logika grįstais institucijų sprendimais.

Šis straipsnis paruoštas pagal LR Finansų ministerijai teiktą paklausimą ir gautą atsakymą.

Šiais laikais Europos Sąjungos finansavimas nėra retenybė, priešingai – tai jau yra tapę kone kasdienine duona. Tad keista, kad ES finansuojami projektai vis dar kelia diskusinius klausimus, pavyzdžiui: žmogaus įdarbinimas tam tikrame ES projekte – tai yra sudarius darbo sutartį ir nurodžius valandinį atlygį už darbą – yra traktuojamas tik tiesiogiai, kone pažodžiui, bet ne pagal Lietuvoje taikomas darbo teisės nuostatas.

Šioje apžvalgoje noriu pasidalinti, atrodytų, visai paprasta situacija – pasitaiko atvejų, kai nekilnojamojo turto unikalus kodas yra suteikiamas vienas, tarkim, trims juridiniams asmenims ir vienam iš jų prisireikia gauti bendrasavininkų vardus, pavardes ar kitus asmens duomenis[1]. Informaciją apie bendrasavininkus besikreipiančiam turi suteikti VĮ Registrų centras (toliau kontekste – RC). Į pirminį mūsų įmonės kreipimąsi dėl minėtų duomenų RC atsakė neturintis techninių galimybių suteikti tokios elementarios informacijos. Vis dėlto, po pusantro mėnesio susirašinėjimo su įvairiais RC padaliniais sulaukėme atsakymo, kad yra galimybė sugeneruoti mūsų prašomus duomenis už papildomą mokestį, apie kurį RC kainoraštyje neužsimenama.