Įžvalgos

Lietuvoje kone 1000 viešojo sektoriaus įmonių privalės pereiti prie bendros buhalterinės apskaitos programos. Ar toks sprendimas yra protingas ir racionalus – klausimas atviras. Man atrodo, kad ši iniciatyva yra labiau sietina su ES projektų lėšų gavimu ir panaudojimu, bet ne su apdairiais ir logika grįstais institucijų sprendimais.

Šis straipsnis paruoštas pagal LR Finansų ministerijai teiktą paklausimą ir gautą atsakymą.

LR Vyriausybės 2019-12-11 nutarimo Nr. 1252 Dėl bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų ir jų naudojimo esmė – viešojo sektoriaus įmonių perėjimas prie bendros finansų valdymo informacinės sistemos. Nutarimo priede išvardinti 981 viešojo sektoriaus subjektai. Sąrašas ilgas, tačiau verta pastebėti, kad jame yra įvairiausio pobūdžio viešosios įmonė, tokios kaip: seimo kanceliarija, ministerijos, Lietuvos kariuomenė, teismai, universitetai, vaikų darželiai, agentūros, saugumo departamentas, kalėjimo priežiūros institucijos, muitinė, ligoninės, muziejai, parkų direkcijos etc. Šalia kiekvienos sąraše esančios įmonės nurodoma tos įmonės iki šiol naudota buhalterinės apskaitos programa¹.

Iki šiol kiekviena įmonė² naudojosi savo nuožiūra pasirinkta buhalterinės apskaitos programa. Tas, kas dirba su buhalterija arba turi bent minimalų suvokimą apie buhalterinės apskaitos sistemas, labai gerai supranta, ką reiškia bet kokios naujos programos diegimas, jos įsisavinimas, klaidų ieškojimas, taisymas ir pan. Programos įvaldymas – ilgas procesas, reikalaujantis daugelio išteklių: laiko, finansinių, žmogiškųjų, informacinių technologijų. Būtent todėl buhalterinės programos keitimas bet kuriai įmonei gali tapti labai dideliu iššūkiu.

Buhalterinės apskaitos programos keitimas yra ne tik finansinė problema. Manyčiau, kad šioje situacijoje jų esama daugiau:

1. Koncentracijos didinimas

Iki šiol naudojamas buhalterines apskaitos programas aptarnauja skirtingos įmonės, kurios arba yra tų programų kūrėjai, arba atstovai, ar tiesiog atlieka programų priežiūrą. Pereinant prie bendros buhalterinės apskaitos programos iš rinkos bus eliminuojama daug programas aptarnaujančių įmonių.

2. Rizikos didėjimas

Centralizuota viešojo sektoriaus įmonių apskaita gali būti labai patogus taikinys programišiams. Ir kariuomenės, ir kalėjimų, ir ligoninių, ir seimo kanceliarijos informacija – vienoje vietoje. Ar bus suvaldyti BDAR klausimai? Ar nebus įsilaužta ir nutekinta informacija? Šie klausimai lieka atviri.

3. IT pajėgumai

Kas pajėgs debesyse suvaldyti informacinių technologijų apkrovas? Ar sistema neperkais, kaip dabar dažnai nutinka kiekvieno mėnesio 20 dieną ­ pateikiant informaciją išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje i.MAS, reikia ilgai ir nuobodžiai budėti prie kompiuterio ekrano laukiant, kol sistema priims ir apdoros dokumentus.

VSAKIS yra Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinė sistema. Iki šiol visos valstybinė įmonės į ją sukeldavo finansinius duomenis, sutvarkytus pagal savo pasirinktas atitinkamas buhalterines apskaitos programas. Trumpai tariant, VSAKIS yra visų viešojo sektoriaus įmonių balansinių ataskaitų rezultatas.

Visos įmonės balansinių ataskaitų informaciją bei visus sietinus priedus VSAKIS sistemai pateikdavo pagal struktūrizuotas lenteles (formas). Kitaip tariant, visų įmonių naudojamos buhalterinės apskaitos programos būdavo – ir yra – tinkamos užfiksuoti apskaitos įrašus.

Teikdami paklausimą LR Finansų ministerijai uždavėme pagrindinį klausimą: ,,Ar yra apdairu atsisakyti visų 981 įmonių iki šiolei naudojamų buhalterinės apskaitos programų ir pereiti prie vienos bendros diegiamos sistemos?“

Atsakyme LR Finansų ministerija konstatavo, kad, jų nuomone, visiems pereiti prie vienos sistemos yra pagrįsta ir tikslinga. Taipogi buvo pabrėžta, kad šis pakeitimas daromas dėl to, kad pakeistos LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 6 straipsnio nuostatos. BAĮ 6 straipsnio Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 8 dalyje teigiama: ,,Viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko naudodami bendras viešojo sektoriaus finansų valdymo informacines sistemas“. Verta atkreipti dėmesį, kad BAĮ pakeitimai, tarp jų ir vyriausybės nutarimas Nr.1252, yra LR Finansų ministerijos kuravimo sritis.

Dar viena dėmesio verta LR Finansų ministerijos atsakymo dalis yra ši: „Vieno unifikuoto sprendimo finansų apkaitai tvarkyti naudojimas viešajame sektoriuje leidžia užtikrinti vienodais principais pagrįstą VSS finansinės apskaitos tvarkymą ir VSS finansinės apskaitos atitiktį VSAFAS“.

Kalbant apie apskaitos principus bei atitiktį VSAFAS³ (toliau – Standartai), norėtųsi akcentuoti kelis dalykus:

• Standartai nėra tiesiog Lietuvos lygiu sukurtas produktas.

• Standartai yra patvirtinti tarptautiniu mastu⁴, nes viešojo sektoriaus pobūdžio įmonių yra visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva.

• Labai abejoju, ar perėjus prie naujos (centralizuotos) buhalterinės apskaitos programos keisis „turto“ ar „įsipareigojimų“ apibrėžimai bei kitų balansinių straipsnių apskaita. Kiekvienas, kas supranta apskaitą, suvokia, kad apskaitos principų (metodų, taisyklių) pakeitimai vyksta ne dėl to, kad yra pakeičiama buhalterinė apskaitos programa, bet dėl pokyčių tarptautinėje praktikoje, t. y. dėl viešajam sektoriui taikytinų tarptautinių apskaitos standartų pokyčių.

Galima suvokti, kad pakeisti vieną ar kitą LR buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnį ir (ar) priimti vienokį ar kitokį nutarimą yra nesudėtinga, kai viskas yra vienose rankose. Vis tik dėl straipsnyje jau išdėstytų įžvalgų drįsčiau manyti, kad tokių pakeitimų tikslas – aklas siekis panaudoti ES projektų lėšas, o ne apskaitos taisyklių atitikties gerinimas.

Apžvelgus besiklostančią situaciją norom nenorom kyla makabriška vizija – po penkerių metų priimamas nutarimas visoms 981 viešojo sektoriaus įmonėms pereiti prie vieno prekės ženklo kompiuterių ar vienos spalvos segtuvų darant prielaidą, kad būtent šie dalykai gali pagerinti darbinę atmosferą.

Vykstant tokiems „būtiniems“ viešojo sektoriaus apskaitos pokyčiams negaliu neprisiminti, kad turizmo komentaro PVM įstatyme jau laukiama bemaž penkmetį... Kita vertus, tokie prioritetai turi priežastį ­juk gero teisinio dokumento paruošimas reikalauja žymiai daugiau laiko ir pastangų nei pokyčiai skubant įsisavinti ES projektų lėšas.

Priedai:

2021-07-10 LR Finansų ministerijai UAB Raimda auditas teiktas paklausimas

2021-07-19 iš LR Finansų ministerijos gautas atsakymas