Problemos esmė: Vyriausybės nutarime Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) teigiama, kad norint įvertinti nematerialaus turto (licencijos, programos, etc) atitiktį dokumentams de facto, reiktų atlikti informacinių technologijų auditą, deja, apie tai Taisyklėse niekur nekalbama.
Taisyklėse yra numatyta prievolė visoms įmonėms – tiek verslo, tiek ir ne pelno siekiančioms organizacijoms – atlikti tiek turto, tiek ir įsipareigojimų inventorizaciją.
Dokumentas senas, ir nors laikas nuo laiko pateikiama jo atnaujinta redakcija, bet jis neišbaigtas iki galo.
Žemiau pilkai pažymėtas Taisyklių tekstas – neaiškumai ir dviprasmiškumas, išliekantys dėl tinkamo nematerialaus turto inventorizacijos atlikimo.
Taisyklių 40 punkte konstatuojama: „Inventorizuojant programinę įrangą, tikrinami faktiniai jos įsigijimo dokumentai ir turimos licencinės sutartys, nustatomas naudojamos programinės įrangos faktinis kiekis, jo atitiktis turimiems įsigijimo dokumentams ir licencinėms sutartims”.
Turimi įsigijimo dokumentai ne visuomet parodo tiesą. Tarkim:
Realiai patikrinti, kas yra naudojama kompiuteryje, ar nėra naudojama nelegalių programų, licencijų, yra tik vienintelis būdas – informacinių technologijų auditas. Deja, tai yra be galo brangus malonumas ir jį atlikti teisinės prievolės nėra.
Kai kurios įmonės tik savanoriškai užsisako informacinių technologijų auditą. Tai būtų ypač brangu tais atvejais, kai naudojamų kompiuterių įmonėje yra šimtai ar tūkstančiai.
Dėl Taisyklių dviprasmiškumo raštu teikėme paklausimą LR Finansų ministerijai. Deja, gautas atsakymas nepradžiugino, nes tai buvo tik teorinis Taisyklių pakartojimas. Drįsčiau teigti, kad atsakymas yra arba pusiau-oficialus automatinis atsakymas, arba, nesant realaus sprendimo variantų galimybės, tikrasis sprendimas, kaip visada, nutylėtas.
Dažnas pamena, kaip prieš dešimtmetį ar anksčiau į įmones labai mėgdavo įsiveržti operatyviniai darbuotojai su reikalavimu pateikti licencijų bei programų legalumą įrodančius dokumentus. Šypsnys tik ima (nors, iš tiesų, net nejuokinga) supratus, kad svarbiausia – parodyti įsigijimo dokumentus, kai šie iš tiesų nieko nepasako iki galo.
Esant neapibrėžtumams ir neaiškumams visuomet labai patogu klaidžioti dviprasmybėje, nes tai leidžia išvengti gilinimosi į nemalonias problemas. Manau, kad jau pribrendo laikas pokyčiams – reikia sukonkretinti situaciją dėl Taisyklėse numatytų neaiškumų: kaip atlikti nematerialaus turto inventorizaciją ir ar privalomas informacinių technologijų auditas, ar ne. Atsakymas, kad nematerialus turtas turi atitikti tam tikrus įsigijimo dokumentus, nėra laikomas pakankamu, greičiau – paviršutinišku, neišsamiu ir net atmestinu.
Prieduose:
1 LR Vyriausybės Nutarimas Nr.719 Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo 1999 06 03 (aktuali redakcija 2018 06 01)
2020 12 25
Daiva Žumbakienė