Įžvalgos

Registrų centras (ne)turi techninių galimybių pateikti informaciją apie bendrasavininkus pagal unikalų kodą

Šioje apžvalgoje noriu pasidalinti, atrodytų, visai paprasta situacija – pasitaiko atvejų, kai nekilnojamojo turto unikalus kodas yra suteikiamas vienas, tarkim, trims juridiniams asmenims ir vienam iš jų prisireikia gauti bendrasavininkų vardus, pavardes ar kitus asmens duomenis[1]. Informaciją apie bendrasavininkus besikreipiančiam turi suteikti VĮ Registrų centras (toliau kontekste – RC). Į pirminį mūsų įmonės kreipimąsi dėl minėtų duomenų RC atsakė neturintis techninių galimybių suteikti tokios elementarios informacijos. Vis dėlto, po pusantro mėnesio susirašinėjimo su įvairiais RC padaliniais sulaukėme atsakymo, kad yra galimybė sugeneruoti mūsų prašomus duomenis už papildomą mokestį, apie kurį RC kainoraštyje neužsimenama.

Prastova ir vidutinis darbo užmokestis

Žodis „prastova“ šiomis dienomis yra itin dažnai linksniuojama sąvoka. Buhalteriams ir eiliniams darbuotojams kyla neaiškumų dėl to, kaip reiktų skaičiuoti nepanaudotų atostogų išmoką tuo atveju, kai atleidžiamas prastovoje esantis darbuotojas. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo nuostatas. Šio straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į retesnius atvejus.

Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas[1] pagal teisinius reglamentus – Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą[2]. Dažnai net ir buhalteriui kyla klausimas: kaip skaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas atleidimo atveju, jei, tarkim, prastovos laikotarpiu darbuotojas nieko nedirbo.

Galutinis naudos gavėjas – ar taikytina tik privačiam sektoriui, ar ir viešajam?

Pinigų plovimo prevencijos teisiniai reikalavimai dažniausiai yra adresuojami TIK privačiam verslui. Ar tikrai šių teisinių reikalavimų nuostatos, t.y. galutinių naudos gavėjų identifikavimas,  turėtų būti taikomos tik privačiam verslui, o viešajam sektoriui – ne? Juk vieša paslaptis, kad visose šalyse, ne tik Lietuvoje, viešojo sektoriaus pirkimai atliekami pagal atitinkamas viešųjų pirkimų įstatymų nuostatas ir juose išleidžiami milijonai, o dažnu atveju – ir daug daugiau.

Nematerialaus turto inventorizacija ar informacinių technologijų auditas

Problemos esmė: Vyriausybės nutarime Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) teigiama, kad norint įvertinti nematerialaus turto (licencijos, programos, etc) atitiktį dokumentams de facto, reiktų atlikti informacinių technologijų auditą, deja, apie tai Taisyklėse niekur nekalbama.

Kas teisesnė: VMI ar SODRA?

Verslui reikia teikti deklaracijas, formas, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemose, tiek ir SODROS sistemoje. Tiek buhalteriui, tiek ir verslo atstovams, svarbiausia būna, kad prievolės būtų atliktos tinkamai. Įprastinai visi stengiasi geranoriškai ir laiku pateikti deklaracijas/formas. Tik ar tas geranoriškumas taipogi jaučiasi tiek iš VMI, tiek iš SODROS pusės? Jei VMI, manyčiau, kad kai kuriais atvejais stengiasi, tai SODRA, manau, kad yra tapačioj situacijoje – visiškai priešingos nuomonės, nei VMI. 

Civilinio kodekso 2 (antros) knygos nuostatų taikymas, toje pačioje situacijoje yra priešingas palyginus VMI su SODRA. Kartais pažvelgus iš šalies, atrodytų, kad SODRA dar vis gyvuoja ypatingai dideliuose biurokratiniuose gniaužtuose, na, kaip atsukus laikrodį kelis dešimtmečius atgal. Bet laikas nestovi vietoje, tad gal kartais vertėtų ir SODRAI keistis?

10 metų įmonei – daug ar mažai?

Šiais metais UAB Raimda auditas šventė 10 metų įsteigimo jubiliejų. 2020-ieji – taip pat ir asmeninių įmonės direktorės Daivos Žumbakienės pasiekimų paminėjimo metai – 2010 metais lapkričio mėnesį Daiva tapo ACCA (Association of Chartered Certified Accountants) nare.

Užsieniečių įdarbinimas – mokestinės ypatybės

Prieš gerą dešimtmetį įdarbinti užsienietį, kitos šalies nuolatinį gyventoją, pagal darbo sutartį bet kokioje Lietuvos įmonėje gal ir buvo reta, tačiau šiais laikais tai jau tapo kasdienybe. Darbuotojų „migravimas“ iš vienos ES šalies į kitą, iš trečiosios šalies į Lietuvą taip pat tampa vis labiau įprastas reiškinys, juolab kad netoli yra ir Baltarusija, ir Ukraina, iš kur pigi darbo jėga veržiasi į Lietuvą dirbti.

Vieša paslaptis, kad dėl palankios geografinės padėties ne vienas sumanesnis užsienio pilietis yra įsteigęs tiek Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tiek Latvijoje SIA ar Estijoje OU. Tad dažnai įmonių buhalteriams ir užsieniečių vadovybei kyla klausimai:

•Kaip mokėti mokesčius pagal darbo sutartį, jei vadovas gyvena Estijoje ir į Lietuvą atvyksta kelis kartus per metus?
•Pagal kokio pobūdžio darbo sutartį įdarbinti užsienietį vadovą?
•Ar nuo užsieniečio vadovo atlyginimo reikia mokėti socialinio draudimo įmokas tiek Estijoje, tiek Lietuvoje?
•Ką daryti su komandiruočių sąnaudomis, kai užsienietis vadovas atvyksta į Lietuvą darbo reikalais?
•Ar visi analogiški atvejai yra tapatūs, jei užsienietis vadovas yra ES ar Baltarusijos pilietis?
•Jei darbuotojai yra iš trečiosios šalies, dar „įsijungia“ migracijos tarnybos reikalai.

Nesiliaujančios diskusijos tarp VMI ir VDI: sportininkų profesionalų veikla priskiriama darbo ar civiliniams santykiams?

Žiniasklaidoje netyla hamletiškos diskusijos dėl sportininkų profesionalų veiklos priskyrimo darbo ar civiliniams santykiams. Be teisinio veiklos įregistravimo aspekto, aktualus ir mokesčių klausimas – jei pajamos pagal sportininkų kontraktus būtų priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, o ne individualios veiklos pajamoms, sportininkams tektų mokėti daug didesnius pajamų bei „Sodros“ mokesčius. Darbo santykių komisijos prie Lietuvos Respublikos svarstyme (2015-05-20, protokolo Nr. K2-8) dėl darbo santykių ypatumų profesionaliame sporte, Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo teisininkė Laura Martinkutė teigė, kad profesionalaus sportininko sutartis su klubu yra priskiriama civiliniams, o ne darbo santykiams, ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išsakęs būtent tokią savo poziciją. 

Finansų ministerija atsiliepia į viešą buhalterių bendruomenės laišką

Žemiau išdėstyti punktai yra pagrindiniai teiginiai iš Lietuvos respublikos Finansų ministerijos atsakymo į viešą buhalterių laišką dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimų. Finansų ministerijos atsakymas buvo išspausdintas Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijose (Nr. 21) 2016 metų birželio 7 dieną: 

•Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterio profesionalo sąvoka yra apibrėžiama nenustatant jokių su ja susijusių reikalavimų;

•Buhalterinės apskaitos įstatymu įteisinta buhalterio profesionalo apibrėžtis reiškia galimybę, bet ne reikalavimą;

•Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostata dėl buhalterio profesionalo nenustato jokių prievolių Lietuvos buhalterius vienijančioms profesinėms organizacijoms tapti International Federation of Accountants (IFAC) narėmis;

•Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė profesinė organizacija IFAC narė – Lietuvos auditorių rūmai (LAR);

•Profesinių organizacijų (tuo pačiu ir jos narių) priklausymas IFAC svarbus tuo, kad užtikrina ir kokybinių reikalavimų, kuriuos profesinė organizacija kelia savo nariams, nustatymą, ir tų reikalavimų priežiūrą;

•Buhalterio profesionalo apibūdinimas kaip asmens, priklausančio profesinei organizacijai, kuri yra IFAC narė, garantuoja reikalavimų (etikos principų laikymosi, profesinės kvalifikacijos kėlimo) nustatymą tiek pačiam asmeniui, tiek profesinei organizacijai, o kartu ir buhalterio profesionalo teikiamų paslaugų aukštą lygį;

•Sunku būtų įvardyti kitą tarptautinę, tiek daug nacionalinių buhalterių organizacijų (juridinių asmenų) vienijančią organizaciją, nei IFAC. Nė viena tarptautinė organizacija nėra parengusi tiek dokumentų, svarbių buhalterio profesijai plačiąja prasme, kiek IFAC. IFAC parengti dokumentai yra pripažįstami visame pasaulyje, daugelyje valstybių nusprendžiama jais naudotis tiesiogiai ir (arba) jų, kaip aukštos kokybės dokumentų, pagrindu kurti nacionalinius dokumentus.

(Nesutrumpintas dokumento variantas)

Auditorės Daivos Žumbakienės nuomonė dėl Finansų ministerijos atsakymo.

Valstybinė mokesčių inspekcija klaidina mokesčių mokėtojus

Nuo 2016 m. liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) padidėjo nuo 350 Eur iki 380 Eur. Tuo pačiu padidėja ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), nes mažėja neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).

Nors ir labai keista, oficialiame Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dokumente „Dėl pasikeitimų, susijusių su minimaliosios mėnesinės algos padidinimu“ (2016-07-01 Nr. (18.26-31-1E)-RM- 19089), skelbtame VMI tinklalapyje, yra vieša klaida. Antroje pastraipoje yra neteisingas sakinys, kuriame teigiama, kad „metinis NPD 2016 m. nesikeis“, „MMA padidinimas iki 380 Eur taikomam mėnesio NPD įtakos neturės“. Tai yra arba akivaizdi klaida, arba šiuo teiginiu bandoma nuslėpti tam tikrą informaciją, kuri yra neteisinga.

ES bylos rezultatas – taisytinas LR PVM įstatymas

UAB Raimda auditas tinklalapyje jau buvo rašyta apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bylą Nr. C-587/10, kurioje buvo leista taikyti 0 proc. PVM tarifą į sąskaitą neįrašius pirkėjo PVM kodo. Nesutarimų aiškinimasis tarp Vokietijos Plaueno mokesčių inspekcijos Finanzamt Plauen ir Vogtländische Straßen-, Tief- und Rohrleitungsbau GmbH Rodewisch (VSTR) truko 12 metų. 2012-aisiais priimtas sprendimas lietuviškoje teismų praktikoje kol kas ignoruojamas, tad UAB Raimda auditas VMI pateikė ne vieną užklausą dėl bylos nutarimų aktualumo. Šiame straipsnyje norima apibendrinti UAB „Raimda auditas“ ir VMI susirašinėjimą, pateikiant užklausų ir atsakymų turinį. 

Nieko gyvenime neatneša ant lėkštutės, turi pats iškovoti vietą po saule

,,Sakoma, yra trys visrakčiai nuo pasaulio: skaičius, raidė ir gaida, ir juos visus tris mėgstu -skaičiuoti, skaityti knygas ir klausytis muzikos, - sako UAB ,,Raimda auditas‘‘ direktorė, atestuota auditorė, ACCA narė Daiva Žumbakienė. - Skaičiai visada buvo mano mėgstamiausia sritis. Niekad neabejojau, kad savo gyvenimą susiesiu su skaičių pasauliu, kur viskas konkretu, aišku ir mažai dviprasmybių.‘‘

Savo gyvenimą su skaičiais Daiva Žumbakienė susiejo daugiau nei prieš 25 m., buhalterio duonos ,,krimto‘‘ įviriose įmonėse nuo mažiausios iki didesnių, dirbo užsienio (skandinavų) kapitalo įmonėje vyriausiąja finansininke. Sekėsi neblogai, buvo priversta angliškai ne tik kalbėti, bet ir rašyti. Nutarė pasukti į auditą, nes atsibodo rutina. Jau 6 m. kaip dirba savo įkurtoje audito įmonėje.

Elektroniniai važtaraščiai: ar verslui lietuvoje bus lengviau?

Išmanioji mokesčių administravimo sistema (toliau – i.mas) tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir LR finansų ministerijos bendras didžiulis projektas.

Dešimt mėnesių laukti atsakymo iš VMI - daug, ar mažai?

Įprastinai visos valdiškos institucijos į visus paklausimus (raštus) turėtų atsakyti per 20 (dvidešimt) darbo dienų. Lygiai toks pats, reversinis terminas yra duodamas kai juridinis/fizinis asmuo turi duoti atsakymą atitinkamai institucijai, tarkim atsikirtimus, ar pastebėjimus dėl atitinkamo patikrinimo akto ar kitokio dokumento.

Dotacijos virsmas iš nuosavybės į įsipareigojimus

Nuo 2016 01 01 bus privaloma taikyti naujas balansines formas, kurias tvirtina LR Biudžetinė įstaiga Audito ir Apskaitos Tarnyba. Ar šis pakeitimas bus lengvai pritaikomas ir neskausmingas visoms įmonėms, o, ypač toms kurios gauna iš ES paramą įsigyti ilgalaikiam turtui, klausimas lieka atviras.

 

Ką verta žinoti apie ACCA

Laikraštis: Apskaitos, Audito ir mokesčių aktualijos Nr.11 (779) 2014 m. kovo 18 d. 14
Straipsnis: KĄ VERTA ŽINOTI APIE ACCA. PDF dokumentas.

Auditoriaus pastabos - PVM laikina nuostata baigsis. Kas toliau?

 Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) įstatymo XI skyrius reglamentuoja atvejus, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ir(arba)teikiamas paslaugas. Perskaitęs vien tik PVM įstatymo 96 str. 1 dalį, bet neįsigilinęs į kitus su šiuo straipsniu sietinus teisės aktus, įmonės buhalteris gali suklysti, t.y. reiktų atidžiai nagrinėti ir kitus lydimuosius teisės aktus. Pirmiausia LR Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimą Nr.900 ,,Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti‘‘.

 

Auditoriaus pastabos - verslo liudijimo apskaitos mįslės

Iš vienos pusės pažvelgus, verslo liudijimo (VL) apskaita atrodo ypač supaprastinta, nieko sudėtingo nėra. Antravertus, pasigilinus, gali iškilti labai komplikuotų situacijų.

Jei sandoris yra tik tarp gyventojų, sudėtingumų nėra. Komplikuotesnės situacijos gali būti, kai sandoryje dalyvauja gyventojas ir įmonė. Kiekvienas gyventojas, pardavęs prekes ar suteikęs paslaugų, turi išrašyti verslo liudijimo kvitą FR0508 ar jam tolygų dokumentą.

Sakyčiau klausimas yra atviras: ar verslo liudijimo kvitas FR0508 yra kasos dokumentas, ar prekių pardavimo (paslaugų suteikimo) dokumentas? Gerai, jei prekių ar paslaugų pardavimas ir apmokėjimas už jas sutampa. Tada problemų nėra, t.y. prekių pardavimo momentu išrašomas VL kvitas FR0508. Pagrindinė problema gali būti, jei nesutampa prekių ar paslaugų pardavimas ir pinigų gavimo momentas.

Auditoriaus pastabos - mokesčio už aplinkos teršimą ypatumai

 Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio nuostatas, deklaracijosturi būti pateiktos ir mokestis už aplinkos teršimą sumokėtas pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip per 60 dienų. Kadangi artėja deklaravimo ir mokesčio mokėjimo terminas, straipsnyje trumpai apžvelgsiu įmonėms dažniausiai tenkantį mokestį, t.y.mokesčio už aplinkos taršimą iš mobilių taršos šaltinių skaičiavimo kai kuriuos aspektus.

Gal jau verta rinktis tarptautinius standartus

Jeigu įmonė turi bendrovių kitose šalyse, jai patartina pereiti prie tarptautinių apskaitos standartų. Tai leistų jai palyginti skirtingose šalyse turimus finansinius duomenis.

Lietuvos įstatymai leidžia rinktis tarp tarptautinių apskaitos standartų ir Lietuvoje galiojančių verslo apskaitos standartų.

Privačios Lietuvos įmonės gali tvarkyti apskaitą pagal verslo apskaitos standartus (VAS) arba tarptautinius apskaitos standartus (TAS). Įmonei, veikiančiai keliose šalyse, norint suvienodinti apskaitą, verta apsvarstyti galimybę pereiti prie tarptautinių apskaitos standartų.

Auditoriaus pastabos - dėl bankų likvidumo koeficiento skaičiavimo

Bankų veikla, tai yra ta veiklos sritis, kuri visais laikais buvo, yra ir bus labai jautri, opi, yra nepaprastai svarbi bet kurios visuomenės nariui. Pastarųjų metų įvykiai tiek finansų specialistus, tiek ir paprastą žmogų privertė susimąstyti, labiau gilintis į sudėtingas bankininkystės likvidumo ir mokumo ypatybes. Šiame straipsnyje apžvelgsiu bankų likvidumo rodiklį ir jo skaičiavimo ypatumus.

Į viršų