Įžvalgos
Kas teisesnė: VMI ar SODRA?
Verslui reikia teikti deklaracijas, formas, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemose, tiek ir SODROS sistemoje. Tiek buhalteriui, tiek ir verslo atstovams, svarbiausia būna, kad prievolės būtų atliktos tinkamai. Įprastinai visi stengiasi geranoriškai ir laiku pateikti deklaracijas/formas. Tik ar tas geranoriškumas taipogi jaučiasi tiek iš VMI, tiek iš SODROS pusės? Jei VMI, manyčiau, kad kai kuriais atvejais stengiasi, tai SODRA, manau, kad yra tapačioj situacijoje – visiškai priešingos nuomonės, nei VMI.
Civilinio kodekso 2 (antros) knygos nuostatų taikymas, toje pačioje situacijoje yra priešingas palyginus VMI su SODRA. Kartais pažvelgus iš šalies, atrodytų, kad SODRA dar vis gyvuoja ypatingai dideliuose biurokratiniuose gniaužtuose, na, kaip atsukus laikrodį kelis dešimtmečius atgal. Bet laikas nestovi vietoje, tad gal kartais vertėtų ir SODRAI keistis?
Problemos esmė
Norint pateikti deklaracijas, formas verslo atstovai gali ir (ar) turi įgalioti atitinkamą asmenį tai atlikti, t.y. suteikiamas įgaliojimas, kad asmuo galėtų prisijunti prie atitinkamų sistemų.
Jokių problemų nėra, jei verslui atstovauja įmonė.
Kita vertus, visa žiniasklaida plyšauja, kad fiziniai asmenys užsiimtu verslu, nes tai Lietuvoje yra lengva, mokestinė našta maža ir tuo būdu netiesiogiai skatina, kad bet kurio amžiaus žmogus, tuo užsiimtų, jei tik apsispręstų.
Individuali veikla pagal pažymą (IDV) yra viena iš lengviausių galimybių užsiimti verslu fiziniam asmeniui. Užsiregistruoti IDV veiklą yra kelių minučių darbas. Na ir darbo mobilumas, judrumas, gal ir savotiškai irgi turi pliusų palyginus su darbo santykiais, įdarbinus asmenį pagal darbo sutartį. Vieša paslaptis, kad asmuo kuris vykdo IDV turi nemažai ir samdomų darbuotojų ir dažnai būna PVM mokėtojais. Tad iš tiesų buhalterinės apskaitos funkcijos dažnai patikima buhalterinės apskaitos įmonėms, o ne pats asmuo tvarko apskaitą.
Šiais laikais dauguma turi elektroninius parašus, tad įgaliojimų suteikimas atitinkamam buhalteriui ir (ar) buhalterinės apskaitos įmonei yra vieni juokai. Per VMI sistemas, šios teisės, buhalteriui yra suteikiamos labai greit – kelios minutės ir ,,varnelės“ atitinkamai sukabintos, tam, kad buhalteris galėtų pateikti deklaracijas.
Na, o štai SODRA, čia jau yra kliuvinys – milžiniškas.
Asmuo vykdantis IDV pagal pažymą privalo eiti pas notarą, tam, kad suteiktų buhalteriui prieigą prie SODROS sistemos.
Kartais žvelgiant iš šalies, net ir susimąstai, ar tokiu būdu SODRA stengiasi, kad notarai daugiau darbo turėtų? Ar tikrai yra privalomas notarinis įgaliojimas vien tik tam, kad fizinis asmuo įgaliotų kitą fizinį(ir/ar juridinį asmenį) pateikti atitinkamas formas? Pasak SODROS atstovų <...jei fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia veikla pagal pažymą, norėtų pavesti kitą fizinį asmenį atlikti už jį atitinkamus veiksmus (Sodros elektroninėje sistemoje) – reikalingas notarinės formos įgaliojimas...>.
Normalu, kad net per e. bankininkystės sistemą verslo atstovai nesudėtingai suteikia buhalteriams nulines teises, t.y. paruošti pavedimus, atsispaudinti banko išrašus ir net nereikia – notarinio įgaliojimo. Sunku spręsti, bet manau, kad žvelgiant plačiąja prasme, tai per banką atlikti atitinkamas funkcijas, pvz.: pinigų pervedimai yra žymiai svarbesnė informacija, nei tarkim per SODROS informacinę sistemą – pateikti atitinkamas formas apie asmenų darbo užmokestį, ar kitas atskaitas (priėmimas darbuotojo į darbą, atleidimas, atostogų išleidimas etc.).
Paprašius pakomentuoti abiejų institucijų (VMI ir SODROS) atstovų, kodėl toje pačioje situacijoje (deklaracijų, ataskaitų teikimas) taikomas LR civilinio kodekso nuostatos skirtingai, sutrumpintus atsakymus pateikiame žemiau esančioje lentelėje:
|
VMI |
SODRA |
|
,,CK 2.138 straipsnis įtvirtina konkrečius atvejus, kai yra būtinas įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka - įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems yra būtina notarinė forma; įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis; įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ir diponuoti. CK 2.139 straipsnio 1 dalis įtvirtina supaprastintą įgaliojimą, kuris gali būti duodamas korespondencijai gauti, darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusiomis išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms administracinėms paslaugoms gauti. Kaip numato šio straipsnio 2 dalis, tokio įgaliojimo patvirtinti nereikia, jeigu jį informacinių technologijų priemonėmis sudarė fizinis asmuo ir davė jį įregistruodamas Įgaliojimų registre. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo, elektroniniu būdu prisijungęs prie VMI sistemų įgalioja kitą asmenį (fizinį ar juridinio asmens atstovą), VMI pateikti notariško patvirtinto įgaliojimo nereikia“. |
,,Griežtai privaloma laikytis: LR Civilinio kodekso
nuostatų, kai draudėjas yra fizinis asmuo ir jo įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro, tam, kad kad buhalterio funkcijas atliekantis asmuo galėtų pateikti prievolinius pranešimus Sodros sistemoje“. |
Reziumuojant galima teigti, kad SODROS reikalavimai yra pertrekliniai. Arba tai yra jų (Sodros) nenoras keistis, atnaujinti savo e.sistemą, arba tai yra jų netiesioginis būdas, tam, kad notarai daugiau užsidirbtų.
Kita vertus, jei Sodra yra teisi reikalaudama notarinio įgaliojimo, tuomet lieka atviras klausimas – kodėl VMI teisininkai supranta kitaip LR Civilinio kodekso 2.139 straipsnio nuostatas, nei Sodros teisininkai.
Kas teisi šioje paprastoje, visiškai nesudėtingoje situacijoje: VMI, ar Sodra?
Manyčiau, kad VMI, o Sodros atstovai, tiesiog nenori keistis, net ir patogu, kai tiek daug metų niekas nieko neprieštarauja dėl esamų blogybių. Juk tylėjimas – visuomet netiesiogiai reiškia pritarimą.
UAB Raimda auditas direktorė
auditorė
ACCA narė Daiva Žumbakienė
2020 12 20