Įžvalgos

Nuo 2016 01 01 bus privaloma taikyti naujas balansines formas, kurias tvirtina LR Biudžetinė įstaiga Audito ir Apskaitos Tarnyba. Ar šis pakeitimas bus lengvai pritaikomas ir neskausmingas visoms įmonėms, o, ypač toms kurios gauna iš ES paramą įsigyti ilgalaikiam turtui, klausimas lieka atviras.

SUVIENODINA BALANSINES ATASKAITAS

Iki šiolei, balansinės ataskaitos (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kaiptalo pokyčių atskaita) buvo klasifikuojamos pagal įmonės veiklos pobūdį, tai yra:

a) žemės ūkio bendrovės turėjo savo specializuotas, joms pritaikytas ataskaitas (pilnas ir sutrumpintas),
b) valstybės ir savivaldybės įmonės
c) visos kitos įmonės (pilnas ir sutrumpintas)

Nuo 2016 01 01 visos įmonės (UAB, AB,  Žemės ūkio bendrovės, Individualios įmonės etc) turės vienodas balansines ataskaitas, tuo tarpu skirtumas bus tik pagal įmonės dydį. Tad tiek bankas, tiek didelė žemės ūkio bendrovė turės teikti tas pačias ataskaitas.

NUOSAVYBĖS PASIKEITIMAS

Vienas iš pačių kardinaliausių pakeitimų -NUOSAVYBĖS sąvokos apibrėžimo pakeitimas.

Iki 2015 12 31 galiojantis NUOSAVYBĖS apibrėžties sąvoka (3 klasė) apjungė šias pagrindines grupes:

i. Kapitalas (akcijos)
ii. Rezervai
iii. Nepaskirstytas Pelnas ir
iv. Dotacijos (subsidijos)¹

Nuo 2016 01 01 pastaroji sąskaita Dotacijos (subsidijos) bus privaloma klasifikuoti kaip ĮSIPAREIGOJIMAI, bet ne kaip NUOSAVYBĖ.

Atrodytų, kad DOTACIJŲ perklasifikavimas iš vienos grupės į kitą, lyg ir nieko blogo. Tik ar tikrai taip?

Šis, Naujųjų metų virsmas palies dvi ,,naudotųjų‘‘ tipus:

a) Įmonės kurios turi ir DOTACIJŲ savo finasinėse ataskaitose ir tuo pat metu paskolų bankams (ar kitoms kredito institucijoms);
b) Bankai, atidžiai analizuojantys įmonių finansines (balansines) ataskaitas, nes jiems atitinkamos įmonės finansinė padėtis (finansiniai rodikliai) yra labai svarbūs.

Gearing Ratio (lietuv.- skolinto ir nuosavo kapitalo santykis)– vienas iš dažniausiai naudojamų finansinių rodiklių, analizuojant ar suteikti įmonei paskolą, ar ne.

Jis skaičiuojamas pagal įmonės balansinius duomenis santykis tarp įsipareigojimų ir nuosavybės (angl.debt/equity as a percentage)

• Pvz.: įmonės įsipareigojimai 50
• Akcinis kapitalas 60
• Dotacija 40

((50/(40+60)) x 100% = 50%

Turint tą patį pavyzdį nuo 2016 01 01 keistųsi skaičiavimai Gearing Ratio

(50+40)/60 x 100% = 150%

Rodiklio pablogėjimas yra akivaizdus, nors įmonės veikla, gal net ir realiai nepablogėjo. Šis neigiamas veiksnys atsiras vien tik dėl to, kad nuo 2016 01 01 DOTACIJAS privalomas bus prilyginti ĮSIPAREIGOJIMAMS, o ne NUOSAVYBEI.

NAUJOVĖS TAIKYMO SUDĖTINGUMAI

Banko sutarties sąlygos

Dažnai bankai suteikdami paskolas, sutarties gale įrašo priedus kurie yra neatsiejama sutarties paketo dalis. Tuose prieduose būna nurodyti privalomųjų koeficientų (dažnu atveju Gearing Ratio) taikymas ir šalia sakinys ,,...jei įmonė tik netenkins balansinių finansinių ataskaitų  nors vieną privalomąjį koeficientą.....ji iškarto privalės nedelsiant grąžinti paskolą‘‘. Reiškias, bankui pareikalavus, įmonė privalės grąžinti likusią paskolą per kelias dienas.

Gearing koeficiento skaičiavimas

Klausimas atviras nuo kurio laiko reikėtų naujai traktuoti <DOTACIJOS> pasikeitimus iš NUOSAVYBĖS į ĮSIPAREIGOJIMŲ,o tuo pačiu ir prievolinių koeficientų skaičiavimų atžvilgiu.

Logiškai mąstant sakyčiau jei DOTACIJA yra gauta prieš kelerius ar daugiau metų, kol ji nepasibaigs (nebus galutinai panaudota sulyg Ilgalaikio turto nusidėvėjimu) tol būtų sąžiningiau (teisingiau) traktuoti Gearing Ratio skaičiavimą pagal paskolos sudarymo datą, nei, kad pagal finansinių ataskaitų balansinių eilučių sumas kurios bus sudarytos po 2016 Sausio 1 dienos datos.

Klausimas tik atviras, ar bankų atstovai supras tą pasikeitimą ir norės atsižvelgti į šių taikytinų pokyčių esmę nuo 2016 01 01, ar vis dėlto laikysi ,,konservatyvios‘‘ nuostatos, kad kas yra balansiniuose finansiniuose rodikliuose ,,ir taškas – viskas‘‘. Jei rodikliai netenkinami, grąžinti paskolą, nedelsiant.

Kaip skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą?

Pagal TAS (Tarptautinius apskaitos standartus) / TFAS (tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus) yra galimybė pasirinkti (įmonė savo nuožiūra gali rinktis), tarkim gauta dotacijos suma iš karto mažinti ilgalaikio turto įsigijimo savikaina. Tuo tarpu pagal Lietuviškuosius Verslo apskaitos standartus, šios pasirinkimo galimybės, nėra.

Pagal TAS 20 Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas yra numatyti du pripažinimo metodai (dotacijos susijusios su ilgalaikiu turtu), tuo tarpu pagal VAS – vienas.

Skiritingas supratimas, gali ,,atnešti‘‘ daug problemų

Jei banko darbuotojų atstovai bus griežti (labai konservatyvūs) įmonėms kurios turi nepanaudotas dotacijas ir tuo pačiu paskolų įsipareigojimus, tuomet įmonės gali susidurti su reikalavimais, nedelsiant grąžinti paskolą per kelias dienas, ar savaites.

Ilgalaikiai įsipareigojimai ar trumpalaikiai įsipareigojimai?

Esant tokiam ,,Naujųjų metų Virsmui‘‘ įmonės ir auditoriai turėtų atkreipti dėmesį TAS 1 Finansinių atskaitų pateikimas 69-76 straipsniuose numatytus atvejus dėl trumpalaikių/ilgalaikių įsipareigojimų klasifikacijos. Lietuvos apskaitoje, šiuos skirtumus reglamentuoja 2 VAS Balansas.

¹ – Dotacijos, subsidijos – apima iš valstybės ir savivaldybės ar atitinkamos agentūros (pvz.: NMA, LVPA) gaunamas dotacijas