Įžvalgos

Žodis „prastova“ šiomis dienomis yra itin dažnai linksniuojama sąvoka. Buhalteriams ir eiliniams darbuotojams kyla neaiškumų dėl to, kaip reiktų skaičiuoti nepanaudotų atostogų išmoką tuo atveju, kai atleidžiamas prastovoje esantis darbuotojas. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo nuostatas. Šio straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į retesnius atvejus.

Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas[1] pagal teisinius reglamentus – Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą[2]. Dažnai net ir buhalteriui kyla klausimas: kaip skaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas atleidimo atveju, jei, tarkim, prastovos laikotarpiu darbuotojas nieko nedirbo.

Įprastai kompensacija už nepanaudotas atostogas yra apskaičiuojama iš paskutinių trijų darbo mėnesių vidurkio. Jei dirbta paskutinė darbo diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, tuomet į skaičiavimus įtraukiamas ir šis mėnuo.

Kompensaciją galima išreikšti tokia trupmena:

Dienos vidurkis šiame pavyzdyje – 50€. Jis dauginamas iš nepanaudotų atostogų dienų ir taip gaunama kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

1. Skaitiklyje esanti per tris mėnesius gauta pinigų suma ne visais atvejais įtraukiama į VDU skaičiavimą:
   1. Įtraukiama tik ta pinigų suma, kuri siejasi su dirbtu darbu.
   2. Jei pinigai gauti ne už darbą, o, pavyzdžiui, už prastovą ar už pirmas dvi ligos dienas (kompensuojama iš darbdavio lėšų) – tokio pobūdžio gautos lėšos neįtraukiamos skaičiuojant VDU.

• Ypač atkreiptinas dėmesys, kad neįtraukiamos premijos (vienkartinės, skatinamojo pobūdžio), kurios yra paskirtos pagal LR Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus“.

2. Vardiklyje esančios dienos (valandos) taip pat sietinos tik su dirbtu laiku.
3. Daugelis užduoda paprastą klausimą: kaip skaičiuoti VDU, jei darbuotojas, tarkim, tris mėnesius ar daugiau buvo prastovose?
   1. Atsakymas yra pateiktas laiške, gautame iš VDI – VDU esant prastovoje skaičiuojamas iš sutartyje sulygto atlygio. Tai reiškia, kad darbo sutartis yra pagrindas[3]. Jei darbo sutartyje būtų įrašyta, kad atlyginimas už darbą yra ne mažesnis nei MMA (minimali mėnesinė alga), o likusią atlygio dalį sudaro priedai, tuomet minimali alga, o ne de facto gauta didesnė alga iki prastovos būtų pagrindas skaičiuojant VDU darbuotojo atleidimo atveju.

Kiti pastaraisiais metais dėl karantino dažnai kylantys klausimai: ar darbuotojui būnant prastovose yra skaičiuojamas darbo stažas ir ar skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikia įtraukti laikotarpį prastovose. Remiantis VDI paaiškinimais, atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami.

Prieduose:

1. 2020 12 07 UAB Raimda auditas VDI teiktas paklausimas.
2. 2021 01 06 iš VDI gautas atsakymas į paklausimą.

 Parengta pagal:

[1] 2017 06 21 Vyriausybės nutarimas Nr. 496 Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo (aktuali redakcija nuo 2020 10 06)
[2] Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496
[3] Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.13 punktas: „Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu“.