Įžvalgos
Nesiliaujančios diskusijos tarp VMI ir VDI: sportininkų profesionalų veikla priskiriama darbo ar civiliniams santykiams?
Žiniasklaidoje netyla hamletiškos diskusijos dėl sportininkų profesionalų veiklos priskyrimo darbo ar civiliniams santykiams. Be teisinio veiklos įregistravimo aspekto, aktualus ir mokesčių klausimas – jei pajamos pagal sportininkų kontraktus būtų priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, o ne individualios veiklos pajamoms, sportininkams tektų mokėti daug didesnius pajamų bei „Sodros“ mokesčius. Darbo santykių komisijos prie Lietuvos Respublikos svarstyme (2015-05-20, protokolo Nr. K2-8) dėl darbo santykių ypatumų profesionaliame sporte, Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo teisininkė Laura Martinkutė teigė, kad profesionalaus sportininko sutartis su klubu yra priskiriama civiliniams, o ne darbo santykiams, ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išsakęs būtent tokią savo poziciją.
Tačiau nesutarimas dėl šio klausimo tarp skirtingų institucijų vis iškyla į viešumą. UAB Raimda auditas direktorė, auditorė Daiva Žumbakienė taip pat domisi šiuo klausimu. Šiame straipsnyje norima pasidalinti spaudoje („Verslo Žinios“) publikuotomis jos įžvalgomis, taip pat apibendrinti UAB Raimda auditas paklausimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinei darbo inspekcijai (toliau – VDI) dėl sportininkų profesionalų veiklos traktavimo ir šių institucijų atsakymus.
2015-10-16 UAB Raimda auditas išsiuntė paklausimą VDI ir VMI dėl profesionalaus sportininko veiklos traktavimo. Užklausime aktualizuojama, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) sporto veikla apibrėžiama kaip „sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla“. Paklausime cituojamas ir GPMĮ komentaro 6 straipsnio 5.5. punktas, kuriame numatoma, kad sportininko veikla apmokestinama „taikant 15 proc. (jei tai yra su darbo santykiais susijusios ar kitos sportininko veiklos pajamos,) arba 5 proc. (jei tai yra GPMĮ nustatyta tvarka įregistruotos sportininko individualios veiklos pajamos) pajamų mokesčio tarifą.“ Be to, nuo visų su darbo santykiais susijusių gautų pajamų skaičiuojamas ir 39,98 proc. mokestis „Sodrai“. Tuo tarpu verčiantis individualia veikla, mokesčiai „Sodrai“ žymiai mažesni (priklauso nuo veiklos rūšies etc.). Tad didžiausias apmokestinimo neaiškumas kyla iš paties GPMĮ, kuriame nurodomas dvejopas sportininkų pajamų amokestinimas. Skirtumas tarp galimų tarifų yra kardinalus. Galiausiai paklausime VMI ir VDI buvo suformuluotas prašymas įvardinti skirtumus tarp sportininko (i) veiklos susijusios su darbo santykiais ir (ii) veiklos pagal individualios veiklos pažymėjimą. Tai yra paklausime prašoma suteikti konsultaciją dėl profesionalaus sportininko veiklos priskyrimo darbo arba civiliniams teisiniams santykiams.
Į paklausimą institucijos atsakė skirtingu laiku, jų atsakymai taip pat skyrėsi diametraliai. VDI į paklausimą atsakė nepraėjus nė savaitei nuo užklausimo pateikimo (2015-10-22), tuo tarpu VMI konsultaciją suteikė kitų metų kovo 16 dieną (2016-03-16).
VDI atsakyme visų pirma pacitavo Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau – DK) pateikiamą darbo sutarties apibrėžimą ir išskyrė tris darbo sutarties požymius: „1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų; 2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai; 3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.“ VDI laiške taip pat pabrėžia, kad „darbo sutartimi turi būti įforminami tik tokie teisiniai santykiai, kurie atitinka visus DK 93 straipsnyje išvardintus darbo sutarties požymius.“ Apie tai, kad profesionalių sportininkų veikla galėtų būti priskiriama darbo santykiams, net neužsimenama.
VDI pabrėžia, kad „kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, sportininkų teises ir pareigas, jų rengimą, profesionalų sportą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymas“ (toliau – Įstatymas). Institucijos teigimu, profesionalių sportininkų ir sportininkų veikla sporto organizacijoje pagal Įstatymo 35 straipsnį privalo būti įforminama sportinės veiklos sutartimi. Apibendrindama visus Įstatymo aspektus ir atsakydama į UAB Raimda auditas paklausimą VDI teigia, kad „sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija sudaro ne darbo, o sportinės veiklos sutartį. Tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nėra taikomi.“ Tad galima numanyti, kad Įstatyme įvardinami santykiai negali būti prilyginami DK apibrėžtiems santykiams, taigi, neatitinka visų DK darbo santykiams keliamų reikalavimų.
Tuo tarpu VMI atsakyme į UAB Raimda auditas užklausimą komentaras yra visiškai priešingas: pajamos pagal sportininkų kontraktus turi būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, o ne kaip individualios veiklos pajamos. VMI, priešingai nei VDI, Įstatyme apibrėžtus santykius priskiria darbo santykiams: „Sportinės veiklos sutarties sąlygos, nustatytos KKSĮ 35 straipsnyje <...>, iš esmės atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, todėl pagal sporto veiklos sutartis sportininkų gautos sporto veiklos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos <...>.“
Dar prieš UAB Raimda auditas išsiunčiant užklausas, darbo santykių ypatumus profesionaliame sporte 2015 metų gegužės 20 dieną vykusiame posėdyje aiškinosi ir Darbo santykių komisija prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos. Konstatuota, kad tarp DK aprašomų darbo santykių ir santykių, kurie susiformuoja tarp sportininko ir jį įdarbinančios organizacijos, esti esminiai skirtumai, susiję su:
•Darbo nutraukimo terminais;
•Užsieniečių ir nepilnamečių įdarbinimu;
•Nediskriminavimo principu;
•Darbo vieta;
•Darbo ginčus nagrinėjančiais organais, etc.
Kaip matoma, tarpinstituciniai nesutarimai profesionalių sportininkų darbo santykių priskyrimo darbo ar civiliniams teisiniams santykiams buvo ir vis dar yra aktualūs.
UAB Raimda auditas vadovės Daivos Žumbakienės nuomone, kiekvienam aišku, jog darbo teisę, tai yra Darbo kodekso teisinius reglamentus Lietuvoje kuruoja VDI. VMI, reikšdama savo aiškią poziciją dėl darbo teisės (srities, už kurią ši institucija nėra tiesiogiai atsakinga), ne tik peržengia savo interesų lauką, bet ir galimai klaidina mokesčių mokėtojus. Tuo tarpu VDI veikla yra koordinuota – institucija nekomentuoja mokesčių, už kuriuos atsakinga VMI, ir neteikia komentarų / pastabų apie šią sritį. Natūralu, kad konsultacijas darbo teisės klausimais turėtų teikti VDI, o ne VMI. Sprendžiant hamletišką profesionalių sportininkų veiklos apmokestinimo klausimą, iškeltą straipsnio pradžioje, auditorė Daiva Žumbakienė rekomenduoja remtis už šią sritį atsakingos institucijos – VDI – konsultacijomis. .
Priedai: